ABRUTIS Adulfas Habil. dr. (fiziniai m., chemija),  Vilniaus Universiteto (VU), Chemijos fakulteto, Neorganines chemijos katedros profesorius,  vyriausiasis mokslinis bendradarbis. Mokslo sritys: Technologijos mokslai (medžiagotyra)   Fiziniai mokslai (chemija)

1969 - baigė Kretingos vidurinę mokyklą.
1969-1974 - studijavo VU Chemijos fakultete (baigė su pagyrimu).
1975-1979 - VU aspirantas. (neakiv.).
1980 - apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją (analizinė chemija) "Spektrofotometrinis stibio reakcijų su tiazininiais dažais tyrimas ir jų taikymas analizėje".
1980 - 1988 - mokslinė veikla analizinės chemijos srityje (spektrofotometrinė ir jonometrinė analizė).
1988 - radikaliai pakeitė savo specializaciją - iš analizinės chemijos į neorganinę (kieto kūno chemiją), pradėjo tuo metu naujos aktualios srities - aukštatemperatūrių superlaidininkų sintezės - tyrimus.
1990-1991 - 6 mėnesių mokslinė stažuotė Maskvos Valstybinio universiteto Chemijos fakultete
1991 - ėmėsi Lietuvoje visai naujos tyrimų krypties - šiuolaikinių oksidinių medžiagų plonų sluoksnių sintezės iš organometalinių junginių garų fazės (MOCVD). Subūrė moksl. grupę, sukonstravo MOCVD reaktorius ir tyrimo įrangą - taip Lietuvoje susiformavo nauja ir kol kas vienintelė MOCVD m-kla.
1992-1993 - 10 mėnesių mokslinė stažuotė Grenoblio Politechnikos instituto Nacionalinėje Fizikos mokykloje, Medžiagų laboratorijoje.
1999 - apgynė habilitacinį darbą "Aukštatemperatūrių superlaidininkų ir kitų oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių struktūrų sintezė iš organometalinių junginių garų fazės". Nuo 2000 - profesorius.
1993 - Kartu su Grenoblio (Prancūzija) mokslininkais sukūrė naujų MOCVD technologijų aukštatemperatūrių superlaidininkų ir kitų funkcinių oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių nanostruktūrų sintezei (1993). Jos principai tais pačiais metais užpatentuoti Prancūzijoje (1994 - Europoje, 1999 - JAV). Sukurta technologija įdiegta įvairių šalių laboratorijose, nauju principu pagrįsti MOCVD reaktoriai jau gaminami pramoniu mastu. Tyrimus remia Europos Komisija (vienas FP4 Inco-Copernikus programos projektas, du FP5 programų projektai ir vienas FP6 programos projektas).
2005 - Lietuvos nacionalinė mokslo premija už 1992-2004 m darbų ciklą ""Naujos funkcinių oksidinių sluoksnių ir daugiasluoksnių sandarų auginimo iš garų fazės technologijos, struktūros, savybių ir taikomieji tyrimai".
2002-2003 ir 2008-2009 - aukščiausio laipsnio valstybės stipendijos.
Kartu su bendraautoriais paskelbė virš 100 straipsnių tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, du knygų skyrius monografijose, išleistose Anglijoje ir JAV.

Skaito neorganinės chemijos, pereinamųjų elementų chemijos ir organometalinių junginių chemijos kursus VU chemijos fakulteto studentams.

Parašė mokymo priemones: Neorganinė chemija (su M.Finkelšteinaite, 2 d. 1990), Neorganinės chemijos laboratoriniai darbai (su S.Armaliumi ir V.Daujočiu, 1997), Pereinamųjų elementų organometaliniai junginiai (1999).Neorganinės chemijos laboratoriniai darbai (su V. Kubiliumi, 2009).